Koks yra medžiagos evoliucijos ir būsimo regėjimo lauko vaidmuo dirbtiniuose intraokuliniuose lęšiuose?

Dirbtinis intraokulinis lęšis yra optinis prietaisas, dirbtinai pagamintas, kad pakeistų žmogaus akies kristalinio lęšio funkciją. Jis gali būti implantuojamas į akį, kad pacientai atgautų regėjimą.

Dirbtinių intraokulinių lęšių veikimas ir kokybė labai priklauso nuo jų gamybos medžiagų. Dirbtinių intraokulinių lęšių medžiagos pasikeitė keturias kartas.

Pirmoji karta: PMMA (organinis stiklas) - didelio kietumo, bet nesulankstomas, reikalaujantis didelio pjūvio implantavimo;

Antroji karta: silicio gelis - sulankstomas, bet lengvai sugeriantis statinę elektrą. Antrosios kartos produktas buvo susietas ir atsparus UV spinduliams;

Trečioji karta: akrilo esteris (hidrofilinis/hidrofobinis) - subalansuoja optines savybes ir biologinį suderinamumą;

Ketvirtoji karta: kryžminio ryšio poliizobutenas - pirmasis pasaulyje, pasiekęs „nulinį blyksnį“ ir itin -didelį lankstumą.

Polimetilmetakrilato medžiagos naudojamos dirbtiniams lęšiams gaminti, vykstant metakrilato monomerų polimerizacijos reakcijai. Jis turi daug privalumų, tokių kaip geras optinis našumas, didelis skaidrumas, stabilus lūžio rodiklis, kuris padeda koreguoti regėjimą, puikus mechaninis veikimas, galintis išlaikyti formą ir puikus biologinis suderinamumas.

Pavyzdžiui: kieti dirbtiniai intraokuliniai lęšiai, pagaminti iš polimetilmetakrilato (PMMA), pasižymi aukšta vaizdo kokybe ir prieinamomis kainomis, tačiau jiems reikia didesnių implantavimo pjūvių. Naujų medžiagų lankstumas ir biologinis aktyvumas nuolat gerėja, kad atitiktų paklausą.

Galimos poli (metilmetakrilato) medžiagos, skirtos dirbtinių akies lęšių sintezei:

Vis labiau akcentuojant akių sveikatą, dirbtinių akies lęšių rinka sparčiai auga.